- bijoklė
- bijõklė sf. (2) 1. vieta, kur vaidinasi, baidykla: Neik per tą mišką, ten yra bijõklė Ar. 2. scom. bailys: Esi tikras bijoklė, bijai ant tokio ledo užeiti Ar.
Dictionary of the Lithuanian Language.
bijoklė
Look at other dictionaries:
bijoklis — bijõklis sm. (2) žr. bijoklė: 1. Jų kalnas bijõklis Ar. 2. Ano neišvarysi nakties laike – didelis bijõklis Žd. Vaikas kaip bijõklis patamsiais slankioja Žd … Dictionary of the Lithuanian Language
